Ko gero, dažna verslo valdymo sistemas (VVS arba ERP) kurianti ar diegianti įmonė bando suformuoti VVS naudotojo profilį ir laikas nuo laiko pasitikrinti, ar teisinga linkme pozicionuoja ir pristato savo produktą rinkai. Pastebėtos „skaudamos vietos“, įpročiai, lūkesčiai gali pasitarnauti ne tik siekiant turėti tikslesnę komunikacijos strategiją, bet ir formuojant licencijų ir paslaugų kainodarą.

 

Tuo pačiu, verslo įmonės gali pasitikrinti, kiek jos panašios arba skiriasi nuo standartinio VVS naudotojo. Gal tai, ko jos tikisi iš sistemos, kokį funkcionalumą numato naudoti, visai nėra VVS apimtis arba tai yra labai retai diegiama.

2016 m. atlikę kiekybinį tyrimą apie Lietuvoje naudojamas finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemas, nustatėme, koks yra tipinis Lietuvos VVS naudotojas:

  • lojalus: VVS įdiegta daugiau kaip prieš 5-10 metų, sistemos keisti neplanuoja, tačiau planuoja pokyčius nekeičiant sistemos;
  • nedaug darbo vietų: iki 20 naudotojų;
  • nauda, kurios siekė įdiegus VVS: didesnė kontrolė, išaugęs produktyvumas/efektyvumas, sumažėjęs duomenų dubliavimas, duomenų patikimumas/teisingumas, pagerėjęs spendimų priėmimas;
  • dažniausiai pasiekta nauda įdiegus VVS: pagerėjęs sprendimų priėmimas, sumažintos veiklos sąnaudos, padidintas duomenų patikimumas, teisingumas;
  • mažiausiai pasiektos naudos įdiegus VVS: sumažintas atsargų lygis, pagerintas bendradarbiavimas su tiekėjais, klientais;
  • dažniausia naudojamos VVS funkcinės sritys: finansų apskaita, atsargų valdymas, analitinių ataskaitų sudarymas, pardavimų valdymas, pirkimų valdymas.

 Stambių ar vidutinių įmonių naudojančių VVS profilis:

 

VVS naudojimo trukmė

Dauguma įmonių VVS yra įsidiegusios prieš daugiau nei 10 metų (44 proc.) ir prieš 5-9 metus (29 proc.). Iki 2 metų įsidiegusių VVS įmonių sudaro tik 21 proc.

 

Planai

Dauguma įmonių nenumato keisti turimos sistemos, daugiausia jos planuoja atnaujinti sistemos versiją (44 proc.), plėsti sistemos funkcionalumą (27 proc.).  Didesnių pokyčių, susijusių su sistemos keitimu, papildomų vietų įsigijimu, dauguma įmonių nenumato: įsigyti naują sistemą numato 9 proc. įmonių, įsigyti papildomas darbo vietas – 8 proc. 31 proc. įmonių nenumato jokių pokyčių.  VVS naudotojų vidutinis lojalumas – 91 proc. (respondentų dalis, kuri neplanuoja keisti sistemos).

 

VVS naudotojų kiekis

VVS naudotojų skaičius įmonėse nėra gausus – iki 9 VVS naudotojų turi 39 proc. įmonių, nuo 10 iki 20 naudotojų – 18 proc. įmonių, o nuo 21 iki 50 VVS naudotojų – 21 proc. įmonių.

 

VVS funkcionalumas

Įmonės naudoja platų spektrą VVS funkcionalumų ir respondentai vertina jį palankiai. Praktiškai visos įmonės VVS taiko finansų apskaitai (99 proc.). Dauguma naudoja VVS valdyti pirkimus (80 proc.), pardavimus (83 proc.), atsargas (85 proc.). 85 proc. įmonių naudoja VVS atlikti veiklos analitiką. Beveik pusė įmonių naudoja tokias funkcines sritis kaip sandėliavimo vietų ir adresų valdymas, darbas su tiekėjais/pirkėjais internetu, biudžetavimas. Mažiausiai naudojamas projektų valdymo ir įrengimų priežiūros valdymo (CMMS) funkcionalumas.

 

Kokias VVS funkcines sritis naudoja įmonėse?

  • Finansų apskaitos funkcionalumą naudoja visos įmonės visose sistemose.
  • Biudžetavimo funkcionalumą daugiausia naudoja Microsoft Dynamics AX, Microsoft Dynamics NAV ir SAP sistemose.
  • Darbo užmokesčio apskaitos funkcionalumą  daugiausia naudoja Pragma, Microsoft Dynamics AX, Agnum, Labbis, Rivilė, Finvalda, Stekas sistemose.
  • Personalo valdymo funkcionalumą daugiausia naudoja Labbis, Pragma, Agnum, Microsoft Dynamics AX, Rivilė sistemose.
  • Pirkimų valdymo funkcionalumą naudoja beveik visose sistemose, daugiausia naudoja Labbis, Rivilė, Agnum, Microsoft Dynamics AX, Microsoft Dynamics NAV, Pragma, Stekas sistemose.
  • Pardavimų valdymo funkcionalumą naudoja beveik visose sistemose, daugiausia naudoja  Labbis, Rivilė, Agnum, Pragma, Microsoft Dynamics AX, Microsoft Dynamics NAV, Stekas, Euro Skaita sistemose.
  • Atsargų valdymo funkcionalumą naudoja beveik visose sistemose, daugiausia naudoja Labbis, Microsoft Dynamics AX, Rivilė, Agnum, Pragma, Microsoft Dynamics, Euro Skaita.
  • Tiekimo valdymo funkcionalumą daugiausia naudoja Agnum, Microsoft Dynamics AX, Rivilė, Microsoft Dynamics NAV, Labbis, Pragma sistemose.
  • Sandėliavimo vietų, adresų valdymo funkcionalumą daugiausia naudoja Rivilė, Microsoft Dynamics AX, Labbis ir Microsoft Dynamics NAV sistemose.
  • Gamybos planavimo, užsakymų, pajėgumų ir išteklių valdymo  funkcionalumą daugiausia naudoja Microsoft Dynamics AX sistemoje.
  • Įrengimų priežiūros valdymo (CMMS) funkcionalumą naudoja mažuma įmonių, dažniau naudojamas Microsoft Dynamics NAV sistemoje.
  • Projektų valdymo funkcionalumas nėra plačiai naudojamas, dažniau naudojamas Pragma sistemoje.
  • Darbui su tiekėjais / pirkėjais internetu funkcionalumą daugiausia naudoja Pragma, Microsoft Dynamics AX , Rivilė, Microsoft Dynamics NAV sistemose.
  • Analitinių ataskaitų sudarymui funkcionalumą naudoja visose sistemose, mažiau Finvalda sistemoje.

Žemiau pateikiami duomenys, parodantys, kokia dalis sistemos naudotojų naudoja vieną ar kitą VVS funkcinę sritį.

 

Kokias funkcines sritis naudoja sistemose?

 

Nauda

Visi respondentai teigė, kad įmonė įsidiegus VVS tikėjosi gauti naudą. Pagrindiniai lūkesčiai buvo: padidinti kontrolę (74 proc.), padidinti produktyvumą ir efektyvumą (67 proc.), sumažinti duomenų dubliavimą (58 proc.), padidinti duomenų patikimumą/teisingumą (58 proc.).  Didesnių skirtumų tarp siekiamos naudos priklausomai nuo naudojamos sistemos nėra. Visų VVS  naudotojų lūkesčiai, nepriklausomai nuo sistemos, panašūs.

 

Kokią naudą tikėjosi gauti įmonės įdiegusios VVS?

Susipažinkite su pilna tyrimo ataskaita