Pirkdami prekes ar paslaugas tikimės geros kokybės, jeigu tai neįvyksta, jaučiamės apgauti. Taip pat nutinka ir įsigyjant sistemą, sužinokite, kaip skirtingos testavimo technikos gali padėti užtikrinti kokybišką sistemą.
Kai klientas perka naują automobilį, jis tikisi, kad gaus tai, kas yra aprašyta komplektacijoje ir automobilis atitiks pateiktus techninius parametrus. Jei tai neįvyksta, klientas jaučiasi apgautas. Analogiškai ir įsigyjant sistemą, klientas turi lūkestį, kad sistema veiks taip, kaip yra numatyta reikalavimuose. Deja, dažnai šis lūkestis nebūna pateisintas. Viena priežastis, kodėl taip atsitinka – nepakankamas dėmesys sistemos testavimui. Testavimai yra atliekami keletą kartų sistemos kūrimo metu, jie turi skirtingus tikslus bei juose naudojamos skirtingos technikos:
Siekiant įdiegti kokybiškai veikiančią sistemą reikėtų:
- projekto pradžioje numatyti, kokius testavimus reikės atlikti ir kada jie bus vykdomi? Tai galima nurodyti ir sistemos reikalavimų dokumente, įvardijant už kokį testą, kas (klientas ar diegėjas) atsakys;
- užtikrinti, kad diegėjas atliktų testavimą (komponentų, integravimo ir sisteminį) prieš atiduodamas sistemą testuoti klientui. Galima reikalauti testavimo ataskaitos, kurioje būtų pateikta, kokius scenarijus vykdant, kokios funkcijos buvo testuotos ir kokie testų rezultatai;
- sistemos priėmimo testavimą perduoti kliento komandos nariams arba trečiai nepriklausomai šaliai. Jie turi būti įtraukti į projektą kaip galima anksčiau bei prieš testavimą apmokyti dirbti su sistema. Testuotojų mokymus reikėtų iš karto numatyti projekto tvarkaraštyje, kad nekiltų nesutarimų projekto įgyvendinimo eigoje;
- sistemos priėmimo testavimą vykdyti su tikrais arba artimais tikriems duomenimis bei testuoti pagal iš anksto parengtus scenarijus nuosekliai einant per veiklos procesą;
- užfiksuoti visas testavimo klaidas. Norint užtikrinti, kad klaidos būtų pašalintos, reikėtų naudoti klaidų registravimo sistemą, pasiskirstyti atsakomybėmis ir numatyti pakartotinus testavimus;
- iš anksto nustatyti toleruojamų klaidų apimtį (vnt., %) ir lygį (kritinių, svarbių, vidutinių, smulkių), kad būtų galima baigti testavimus ir pereiti į bandomąją eksploataciją.
