Šioje įžvalgoje pristatoma Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros srities informacinių sistemų esama situacija. Šios įžvalgos tikslas – supažindinti, kas yra ta stebuklinga sąvoka „e. sveikata“, ką ji apima ir kokia jos sąsaja su kitomis sveikatos priežiūros srityje esančiomis sistemomis. Tikimės, kad ši įžvalga padės suprasti šios srities kompleksiškumą ir galimus sprendimus.
E. sveikatos formalus apibrėžimas:
„E. sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją.“ (Šaltinis: Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymo r. V-811 „Dėl Lietuvos e.sveikatos 2017-2015 metų plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo)
Realiame gyvenime ši sąvoka linksniuojama kas dieną, įvairiais komunikavimo šaltiniais ir priemonėmis pabrėžiama, jog yra kažkokia viena E. Sveikatos kompiuterinė programa, kuri yra netinkamai realizuota ir kuria negalima naudotis. Pabandykime pasižiūrėti, kokia iš tiesų yra situacija ir ką galėtų reikšti ši „E. SVEIKATA“.
Sveikatos priežiūros veikloje paciento gaunamą paslaugą lemia su ja susijusios įvairios organizacijos, kurios, vykdydamos savo funkcijas, naudoja įvairias informacines sistemas (toliau – sistemos). Kai kuriomis sistemomis ar jų atskiromis funkcijomis gali naudotis ne tik minėtų organizacijų personalas, bet ir pacientas. Dalis šių sistemų yra valdomos ir prižiūrimos valstybės institucijų, kita dalis sistemų yra valdomos privačių juridinių asmenų, nes sveikatos priežiūros sistemos dalyviai – paslaugų teikėjai yra ir privatūs subjektai.
Sistemas, kurios tiesiogiai susiję su paciento informacija ar jam teikiamomis paslaugomis, galima būtų suskirstyti į tris lygius:
A lygio sistemos:
Šiame lygyje „besidarbuojančias“ sistemas galima būtų pavadinti e. sveikata. Šiuo metu tai išties labai svarbios sistemos, kurios bus aktualios ir ateityje. Jų pagrindinė paskirtis – užtikrinti, kad vienoje vietoje būtų visa su pacientu susijusi sveikatos informacija. Tokio pobūdžio sistemos leidžia saugoti informaciją, suteikia galimybę bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje turėti visus paciento duomenis, nepriklausomai nuo to, kada ir kur pacientas gavo paslaugas. O pačiam pacientui yra puiki galimybė sekti visą savo sveikatos istoriją. Tokia sistema suteikia ir kitas papildomas galimybes, pvz.: įsigyti receptinius vaistus, nenaudojant popierinės receptų knygelės. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurios neturi C lygio išvystytų sistemų, gali naudotis kai kuriomis funkcijomis A lygio sistemoje. Tos, kurios turi išvystytas C lygio sistemas, gali techninėmis priemonėmis integruotis su A lygio sistema, keistis joje esančiais duomenimis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad C lygio sistemos nepakeičia A lygio sistemos. A lygio sistemų valdytoja – Sveikatos apsaugos ministerija, o tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras ir sveikatinimo įstaigos.
B lygio sistemos:
Dalinai centralizuotomis sistemomis neprivaloma naudotis visoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokios sistemos kartais yra sukuriamos įgyvendinant vieną ar kitą projektą, kuriame dalyvauja partnerinių įstaigų grupė. Pvz.: telemedicinos projektas Vakarų Lietuvos regiono kardiologams, Sergu.lt ir kt.
Sergu.lt – išankstinės pacientų registracijos sistema 2008 m. buvo įdiegta 20 didžiausių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų. 2012 m. birželio mėn. buvo vykdomas ES SF finansuojamas Išankstinės pacientų registracijos plėtros projektas IPR-2, kuriame dalyvavo 25 partneriai, o vykdė VUL Santariškių klinikos, planuojama, jog atnaujinta sergu.lt bus integruota nacionalinio e.sveikata.lt portalo dalis.
Šio lygio sistemas galima pavadinti kandidatais, pilotais, kurie galėtų tapti A lygio centralizuotomis sistemomis. Tokių sistemų galėtų būti ir daugiau, jų kūrimas ir eksploatavimas mažesnėje naudotojų grupėje galėtų būti nuolatinė praktika, kuriant ir plėtojant pilnai centralizuotų sistemų grupę. Tai bene efektyviausias ir patikimiausias modelis centralizuotoms sistemoms sukurti. Joms sukurti ir tobulinti galima sudaryti kompetencijų centrus (pvz.: didžiųjų ligoninių IT centrai), kurie galėtų sėkmingai su partneriais sukurti sistemų prototipus, juos išbandyti ir vėliau perduoti į nacionalinį lygį, perkeliant sistemas į A lygį.
Pacientams, naudojantis B lygio sistema, gali kilti asociacijų, jog tai yra A lygio sistema, kuri apima ar turėtų apimti visas įstaigas. Tačiau turime suprasti, kad šio lygio sistemos vis dėlto aptarnauja tik dalį įstaigų ir, kaip minėjome, priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų – išbandyti sistemas mažesnėje apimtyje, kad vėliau galima būtų perkelti nacionaliniu lygiu, apimant visas įstaigas.
C lygio sistemos:
Individualios įstaigų sistemos apima labai platų funkcionalumą, kuris kiekvienoje įstaigoje gali būti labai įvairus. Gali skirtis funkcinė, organizacinė apimtis, vidinių ar išorinių integracijų lygiai. Ligoninei ar poliklinikai, kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikoje veikiančiam juridiniam asmeniui, reikia vesti finansinę apskaitą, atlikti personalo ir darbo užmokesčio apskaitą, valdyti turtą ir pan. Pagrindiniai vertės procesai sveikatinimo įstaigose gali skirtis, jie yra susiję su teikiamų paslaugų klientui pobūdžiu. Tai yra labai svarbus akcentas, kadangi tokių paslaugų proceso metu natūraliai gimsta informacija paciento sveikatos kortelėje (apsilankymai, paskyrimai, nukreipimai, tyrimo rezultatai, vaizdai, medikamentų paskyrimas, informacijos gavimas iš specializuotų įrenginių ir pan.). Kaip pavyzdį galima pateikti odontologijos srities ligonines. Be pacientų sveikatos įrašų valdymo, joms yra labai svarbu turėti išvystytą atsargų apskaitą ir valdymą, nes procedūrų metu naudojamos ne dideliais kiekiais, bet labai brangios medžiagos. Įstaigai, kuri turi skubios pagalbos padalinį, labai svarbu turėti pirminio priėmimo srauto, eilių valdymo, pagrįsto rangavimo metodais, informacinės sistemos funkcionalumą, integruotą personalo užduočių, tyrimų valdymo, atlikimo signalizavimo funkcionalumą ir pan. Paciento sveikatos įrašų informacija atsiranda šiose specializuotose sistemos funkcijose. Natūralu, kad kaip ir bet kurioje įmonėje ar įstaigoje iš informacinių sistemų tikimasi, kad vykdant vieną ar kitą procesą (teikiant paslaugą klientui – pacientui) lydinti informacija informacinėse sistemose bus įvesta be didelių pastangų, o sukaupti duomenys padės automatizuoti veiklą, priimti sprendimus, didins aptarnavimo proceso efektyvumą. Pvz.: vienoje įstaigoje atlikti tyrimai iš karto bus matomi kitoje įstaigoje, operacijų ar procedūrų atlikimo planavimas, organizavimas, išteklių, reikalingų operacijai ar procedūrai atlikti, valdymas, apskaitos valdymas bei daugelis kitų panašių panaudojimo atvejų.
Galima pastebėti, kad ligoninės informacinė sistema (Hospital Information System – HIS) yra ligoninės ar poliklinikos svarbiausia valdymo priemonė. Paciento aptarnavimo metu vyksta ne tik informacijos, susijusios su paciento sveikatos įrašais, valdymas, bet ir valdoma gausybė kitų informacinių srautų, kurie susiję su išteklių valdymu (patalpos, tyrimo procesas, procedūrų prietaisai ir medžiagos, personalo dalyvavimas, apkrovimas procesuose ir daugelis kitų).
Sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi įsidiegusios HIS, tiesiogiai su dalimi A lygio centralizuotos sistemos (e. sveikatos pagrindas) funkcijų nedirba. Jie informaciją iš HIS ir į HIS užtikrina integracijos būdu, ligoninės personalui valdant informaciją per HIS. Įstaigos, kurios neturi įsidiegusios HIS, daugelį informacijos valdymo funkcijų atlieka technologiškai nevaliduodamos informacijos srauto: informaciją suveda rankiniu būdu į elektronines lenteles, popierines formas ar neintegruotas valdymo sistemas. Todėl tokių įstaigų darbuotojams tenka tvarkyti informaciją minėtais būdais ir suvesti rankiniu būdu į A lygio centralizuotą sistemą.
C lygio sistemų diegimas iš esmės paliktas kiekvienos įstaigos atsakomybei. Jos pačios sprendžia ką, kaip ir kiek diegti bei naudoti. Tai natūrali pasekmė, nes nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo iki šiol išliko dvi sritys: švietimo ir sveikatos, kurių veiklos vykdymo subjektai nebuvo privatizuojami ar reorganizuoti į valstybines įmones. Sveikatos srities įstaigų valdymas atiteko ministerijai, universitetams ir savivaldybėms. Kiekviena iš šių institucijų iš esmės gali turėti įtakos tik politiniame ir strateginiame lygmenyje, o taktiniame, administraciniame iš esmės neegzistuoja organizacinės valdymo struktūros. Tai viena iš esminių problemų, nulėmusių pakankamai komplikuotą e. sveikatos kūrimą ir įsisavinimą. Tai gali turėti įtakos ir kitoms šių organizacijų veikloms bei jų rezultatams, pvz.: paslaugų teikimas, našumas, turto valdymas ir pan.
Plačiau visų trijų lygių sistemų loginės struktūros išdėstymas pateikiamas šiame paveiksle:
Šioje įžvalgoje nenagrinėtos temos, kurios taip pat stipriai lemia e. sveikatos sistemų sėkmingą naudojimą:
- Pagrindinių duomenų (angl. Master Data) valdymas, t.y. klasifikatorių, registrų įrašų valdymas ir integracija su e. sveikatos sistemomis
- Valstybės ligonių kasų (VLK) informacijos valdymas, reikalavimai sveikatinimo įstaigoms
- Duomenų centro, infrastruktūros naudojimas
- Informacijos sauga
- Darbo vietų aprūpinimas technine ir ryšio įranga
- Personalo kompiuterinis raštingumas
Centralizuoti ar ne? Ką centralizuoti?
Kalbant apie informacinių sistemų centralizavimą, galime išskirti šiuos du aspektus:
- Centralizuotas duomenų valdymas
- Centralizuotas sistemų funkcijų naudojimas
Centralizuotas duomenų valdymas leidžia vienoje vietoje saugoti ir valdyti duomenis, užtikinti jų unikalumą ir suteikti galimybę duomenimis pasinaudoti kitoms informacinėms sistemoms. Šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių sistemų turime, jos gali naudotis centrine duomenų baze. E. sveikatos atveju ESPBI sistemos pagrindinė funkcija ir yra užtikrinti paciento elektroninę sveikatos istoriją (toliau – ESI). ESI yra elektroninė forma, kuri kaupia duomenis apie ankstesnę bei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę bei užtikrina galimybę lengvai gauti šiuos duomenis, teikiant sveikatinimo paslaugas, ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. E. sveikatos sistemos pagrindas remiasi principu „vienas gyventojas – viena istorija“.
Tai, kad ESPBI sveikatinimo įstaigoms, neturinčioms HIS, leidžiama rankiniu būdu įvesti paciento informaciją, kuri tiesiogiai formuoja elektroninę sveikatos istoriją, yra jos papildoma funkcija, bet ne pagrindinė.
Centralizuotas funkcijų naudojimas dažnai siejamas su procesų standartizavimu. Tada atsiranda galimybė tokius procesus vykdančioms organizacijoms pasiūlyti tą pačią informacinę sistemą su standartizuotu funkcionalumu. Šiuo atveju, galima centralizuoti duomenis, bet ne visada tokie duomenys bus naudojami ir vėliau. Poreikis centralizuoti tik informacinės sistemos, kaip įrankio, pakartotinį pernaudojimą, gali būti pagristas šiais tikslais: mažinti įsigijimo, diegimo, infrastruktūros kaštus, klaidų tikimybę, lengvesnį konsolidavimo ir valdymo procesą.
Lietuvos Respublikos sveikatos srities kompiuterizavime iki šiol tik iš dalies išreikštas Centralizuoto duomenų valdymo atvejis.
Kas gali valdyti pokyčių, susijusių su informacinėmis technologijomis, planavimą ir jų įgyvendinimą?
Svarbiausias elementas, kaip ir visose Informacinių technologijų taikymo srityse, yra savalaikis, kompetentingas valdymas. Mes tikriausiai nenorėtume, kad mus operacinėje operuotų patyręs ekonomikos mokslų daktaras, mes tikimės sulaukti chirurgo paslaugos. Atrodo, kad ši tiesa neginčytina, bet tik ne informacinių technologijų valdymo klausimu. Sukurti programinę įrangą, daugelis sutiks, yra specialistų reikalas, tačiau valdyti ir projektuoti gali bet kuris. Taip dažnai ir atsitinka, jog informacinių technologijų sričiai arba niekas nevadovauja, arba vadovauja visi, kuriems atrodo, kad jie gali tai daryti. Dėl šios priežasties mus ir persekioja mirštančios sistemos, nepasisekę projektai ir panašios nelaimės.
Tačiau sveikatos srityje yra ir daug šviesių suplanuotų pokyčių, Lietuvos e. sveikatos sistemos 2017-2025 metų plėtros programoje, kuri patvirtinta 2017 m. liepos 17 d., numatyta:
„6.1.4. įsteigti e. sveikatos sistemos strateginio valdymo organizacinį vienetą – E. sveikatos valdybą;
6.1.5. įsteigti Valstybinėje ligonių kasoje prie SAM (toliau – VLK) e. sveikatos padalinį ir vyriausiojo e. sveikatos architekto pareigybę;
6.1.6. siekiant užtikrinti e. sveikatos sistemos priemonių turinio parengimą, vartotojo sąsajos pritaikymą, kuriamų e. sveikatos sprendimų testavimą, išvadų dėl jų tinkamumo bei siūlymų dėl jų tobulinimo teikimą vyriausiajam e. sveikatos architektui ir E. sveikatos valdybai, taip pat vykdytų kitus vyriausiojo e. sveikatos architekto ir E. sveikatos valdybos pavedimus, E. sveikatos valdybos teikimu paskirti e. sveikatos kompetencijos centrą (-us), kurio (-ių) veikloje partnerystės pagrindais dalyvaus atstovai iš ASPĮ, specialybinių draugijų, universitetų, VLK, pacientų organizacijų ir (ar) kt.;“.
Linkime nesirgti ir nereikės kaupti elektroninės sveikatos istorijos. 🙂
